DIGINNO

Digital Innovation Network (DIGINNO) yra unikalus Baltijos-Šiaurės šalių projektas, kuriame viešojo ir privataus sektorių atstovai siekia skatinti pramonės skaitmenizavimo plėtrą ir naujų viešųjų tarpvalstybinių paslaugų kūrimą. Tai prisidės prie skaitmeninės ekonomikos plėtros ir ES vieningos skaitmeninės rinkos integracijos.

Projekto trukmė: 2017-2020.

Nuoroda: https://www.diginnobsr.eu/


DLTNode

Problema. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuva padarė ženklią pažangą skaitmenindama paslaugas. Nepaisant naujų technologijų, IT sektoriaus pažangos, Lietuva šiuo metu susiduria su iššūkiais, kuriuos reikia apsvarstyti ir pradėti spręsti kuo įmanoma greičiau, naudojant naujas ar neseniai sukurtas technologijas, kaip pavyzdžiui – „Blockchain“ technologiją. Lietuva dalyvaudama Bendrojoje skaitmeninėje rinkoje turi galimybę prisijungti prie Europos „Blockchain“ paslaugų infrastruktūros (EBSI). Norint prisijungti prie EBSI, tereikia sukurti nacionalinį prisijungimo mazgą, kuris taps papildomu keitimosi duomenimis ES mastu kanalu. Pakankamas EBSI mazgų kiekis visoje Europos Sąjungoje gali nulemti skaitmeninių viešųjų paslaugų naudojimo standartizavimą: supaprastinti naudojimąsi, didinti prieinamumą piliečiams, įmonėms ar valdžios institucijomis.

Galimybės. Lietuvos nacionalinis mazgas, integruotas su EBSI, sudarys sąlygas ES valstybių narėms ir Lietuvai saugai ir patikimai dalintis informacija – gaunamais ir siunčiamais dokumentų srautais, jų stebėjimu ES mastu, nesikišant į kitų šalių institucijų darbą. Įsteigus pakankamą EBSI mazgų skaičių visose ES valstybėse narėse, bus sukurta kritinė masė efektyviam tinklo veikimui – kuo daugiau valstybių narių prisijungs prie EBSI, tuo daugiau elektroninių paslaugų bus prieinama tarpvalstybiniu mastu. Lietuviškas „node“ taps EBSI dalimi ir prisidės prie Europos skaitmeninių paslaugų. Jis bus skirtas tarpvalstybiniam ir nacionaliniam naudojimui.

„Blockchain“ (kitaip – „DLT“) technologijos taikymas sparčiai auga nacionalinio bei ES lygio iniciatyvose. „Blockchain“ technologija leidžia atsekti informaciją nepriklausomai nuo kitų šalių naudojamų technologijų. DLT mazgas suteikia naujų naudojimo galimybių šiuose sektoriuose:

  • daugelis socialinės ekonomikos veiklą plėtojančių organizacijų, naudodamos „blockchain“ technologiją, galėtų ženkliai pagerinti savo veiklos valdymą, padarydamos jį saugesnį ir labiau atsekamą;
  • „blockchain“ galėtų būti naudojama įgūdžiams atestuoti, užtikrinant kvalifikacijų ir diplomų suteikimo skaitmenine forma saugumą ar išduodant skaitmeninius pažymėjimus, kurie ir automatiškai atnaujina informaciją  darbuotojų bei studentų gyvenimo aprašymuose (CV);
  • „blockchain“ technologija gali būti naudinga sveikatos, asmens priežiūros ir socialinių paslaugų srityje, tiek saugiam duomenų ir informacijos saugojimui, tiek paslaugų prieigai ir žmonių identifikavimui. Galimybė įdiegti saugias telemedicinos ir elektroninės priežiūros sistemas gali turėti didelį poveikį žmonių gyvenimo kokybei.
  • žemės ūkio sektorius nagrinėja, kaip būtų galima panaudoti naujas technologijas, produktų visiškam atsekamumui ir atpažįstamumui, užkertant kelią kenksmingam tiek gamintojams, tiek vartotojams sukčiavimui ar klastojimui.

Projektas. Projekto pavadinimas: „DLTnode mazgo, integruoto su Europos „Blockchain“ paslaugų infrastruktūra (EBSI), sukūrimas Lietuvoje ir viešųjų tarnybų, institucijų naudojimosi EBSI gebėjimų stiprinamas.“ Europos Komisija skyrė finansinę paramą iš CEF programos lėšų projektui „DLTnode“ (Projekto numeris 2020-LT-IA-0019, sutarties numeris INEA/CEF/ICT/A2020/2287551).

Projekto vertė: 198,540 Eur, partnerių nuosavas indėlis į projektą – 49,635 ​​Eur.

Projekto trukmė – 1 metai: pradžia 2021-03-01, pabaiga 2022-03-01.

Partneriai. Projektą įgyvendina „Infobalt“ asociacija kartu su partneriais: VšĮ “eDelivery”,  UAB „Systems integration solutions“,  UAB „Skaitos kompiuterių servisas“ ir UAB „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai”

Projekto tikslas yra sukurti, išbandyti paskirstytų duomenų technologijos (angl. Distributed ledger technology) mazgą, jį patvirtinti ir integruoti į Europos „Blockchain“ paslaugų infrastruktūrą (EBSI) bei sustiprinti viešųjų tarnybų, institucijų, suinteresuotų šalių naudojimosi EBSI gebėjimus. „DLTnode“ diegimas, išbandymas, patvirtinimas EBSI bus vykdomas laikantis saugumo, duomenų apsaugos ir eIDAS reikalavimų atitikties. Projekto metu bus parengtos dvi mokymo programos, skirtos nacionalinio mazgo vartotojams ir techninio įgyvendinimo specialistams, bus vykdomi mokymai, siekiant palengvinti EBSI naudojimą Lietuvoje. Taip pat bus vykdoma komunikacijos ir viešinimo veikla, kuria bus siekiama didinti supratimą apie „DLTnode“ prieinamumą bei skatinti keitimąsi gerąją patirtimi.

Nauda. Lietuvos prisijungimo prie EBSI dėka atsiras galimybė teikti tarpvalstybines viešąsias paslaugas, pagrįstas „blockchain“ technologija, ir pagerinti piliečių, vyriausybės ir organizacijų sąveiką.

Už šį leidinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.

Read in english here.


DINNOCAP

DINNOCAP yra tarptautinis skaitmeninio bendradarbiavimo tarp pramonės asociacijų, vyriausybinių agentūrų ir žinių institucijų projektas aštuoniose Baltijos jūros regiono (BJR) šalyse. DINNOCAP yra bendrai finansuojamas iš ES Interreg programos BJR ir veikia nuo 2021 m. sausio iki gruodžio mėn.

DINNOCAP tikslas – plėtoti skaitmeninę ekonomiką Baltijos jūros regione (BJR):

  • skatinti didesnį IRT įsisavinimą pramonės mažose ir vidutinėse įmonėse (MVĮ);
  • tarpvalstybinio sąveikumo skatinimas pasitelkiant naujoviškas viešąsias tarpvalstybines e. paslaugas;
  • remti ir palaikyti institucinių gebėjimų stiprinimą viešajame ir privačiajame sektoriuose.

DINNOCAP yra DIGINNO projekto, kuris buvo skaitmeninio bendradarbiavimo projektas BJR, vykdyto 2017-2020 m., pratęsimas: https://www.diginnobsr.eu/. DINNOCAP padės diegti inovatyvius IRT įrankius, tarpvalstybinius elektroninių paslaugų sprendimus, DIGINNO sukurtas politikos rekomendacijas, tokius kaip:

  1. IRT verslo poreikių įvertinimas MVĮ BJR
  2. MVĮ Skaitmeninės brandos rekomendacijos įrankis
  3. Skaitmeninio vertinimo įrankių rinkinys MVĮ
  4. Keturi G2B tarpvalstybinės el. paslaugos demonstraciniai modeliai
  5. DIGINNO Politikos Baltoji knyga

DINNOCAP kartu su šalių partnerių įmonėmis ir pramonės asociacijomis šiuos įrankius ir sprendimus sieks įgyvendinti praktiškai. Kartu su vyriausybinėmis institucijomis bus aptariamas projektas, kaip šiuos pokyčius paremti politiniame lygmenyje. Bendras DINNOCAP rezultatas bus novatoriškų skaitmeninės transformacijos priemonių rinkinys, skirtas MVĮ, pramonės asociacijų ir politikos formuotojų pajėgumų didinimui.

Daugiau informacijos apie projektą čia.


Moterų ir mergaičių įgalinimas Vietname, kuriant ir vystant skaitmeninį verslą

Per pastaruosius kelerius metus Vietname padaryta pažanga lyčių lygybės srityje. Pasak Pasaulio banko ir TVF, per pastaruosius 20 metų beveik trys ketvirtadaliai vietnamiečių moterų dirbo aktyviai.

Vietnamo moterys verslininkių procentas vertinant verslo bendruomenę yra gana aukštas (26%) tačiau verslą pradeda tik nedidelė dalis moterų, jos vis dar susiduria su daugeliu kliūčių,  kurios ne tik riboja jų pačių perspektyvas, bet ir visą šalies raidą,  o regiono moterų verslumo reitinguose šalis atsilieka nuo  artimiausių kaimynių. Tyrimai rodo, jog nemaža dalis moterų ir  merginų neturi stabilaus ekonominio pagrindo ir išsilavinimo.  Joms trūksta žinių ir verslo įgūdžių, finansavimo, informacijos  apie šiuolaikinius skaitmeninius pardavimų kanalus ir įgūdžių  juos susikurti ir naudoti.

Todėl įgyvendinamas projektas „Moterų ir mergaičių skaitmeninių įgūdžių tobulinimas, universalių kompetencijų įgijimas vis labiau skaitmeninamo verslo srityje Vietnamo Socialistinėje Respublikoje (URM)“ siekia padidinti šiuo metu  nepakankamą verslo moterų, kurios gali tapti savarankiškų  verslų kūrėjomis, įsitvirtinti ir konkuruoti tarptautinėje  prekyboje, skaičių. Pandemija nemažai verslų perkėlė į  internetinę erdvę, o moterys tapo labiau pažeidžiamos. Jis  sudarys prielaidas išnaudoti socialinę mediją ir kitus  skaitmeninius kanalus pardavimams bei įvertinant Vietnamo  kultūrinę ir verslo perspektyvą, geriau suprasti patikrintus ir  veikiančius modelius skaitmeninio verslo išvystymui Europos  Sąjungos valstybėse.

Projekto tikslas yra moterų ir mergaičių įgalinimas Vietname kuriant ir vystant savo skaitmeninį verslą. Tiesioginiai naudos gavėjai yra moterys ir mergaitės-projekto dalyvės, netiesioginiai – partneriai, stiprinantys savo gebėjimus ir žinias, bei švietimo ir komercijos ryšius su Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva. Tikslinė grupė – gebančios susikalbėti angliškai, tikėtina, gyvenančios labiau urbanizuotose teritorijose moterys ir mergaitės, turinčios prieigą prie interneto ir gebančios naudotis pagrindinėmis socialinių tinklų funkcijomis, siekiančios savarankiškumo ir išbandyti savo galimybes kuriant skaitmeninį verslą. Taip pat bus skiriama dėmesio atskleisti specifinius ES skaitmeninio verslo, vartotojų teisių ir duomenų apsaugos ir kitus reguliavimo bei kultūrinius aspektus, kurie aktualūs dalyvėms siekiant sėkmingai vykdyti veiklą, orientuotą į ES rinkas. Projektas sustiprins moterų ir merginų skaitmeninius gebėjimus ir savarankiškumą, paskatins jų verslumą. Numatomas poveikis lygių galimybių, siekiant finansinio savarankiškumo/ pajamų lygybės bei stiprinant tarpvalstybinius ir tarpregioninius švietimo, komercinius ir bendradarbiavimo ryšius.


REWIRE

Cybersecurity Skills Alliance
A new Vision for Europe

REWIRE is the Alliance formed from the four winning pilot projects of the 2018 Horizon 2020 cybersecurity call “establishing and operating a pilot for a European Cybersecurity Competence Network and developing a common European Cybersecurity Research & Innovation Roadmap”: CONCORDIA, ECHO, SPARTA and CyberSec4EuropeThus, the REWIRE Alliance represents more than 160 partners of the four pilot projects, including big companies, SMEs, universities and cybersecurity research institutes, from 26 EU Member States.

REWIRE gathers 12 education and training providers, 11 partners representing industry and certification, and two EU umbrella organisations for VET from 12 EU countries to work together for developing a new sectoral strategic approach to cooperate on cybersecurity skills, and support a better matching between skill needs of the market and skills provided by the relevant education and training organisations.

This project aims to provide concrete recommendations and solutions that would lead to the reduction of skill gaps between industry requirements and sectoral training provision and contribute to support growth, innovation and competitiveness in the field of Cybersecurity.

REWIRE builds a Blueprint for the Cybersecurity industry and a concrete European Cybersecurity Skills Strategy. This strategy will bring together lessons learned from other initiatives (i.e. CONCORDIA, SPARTA, ECHO, CyberSec4Europe) and will be outlined from a holistic approach, identifying political, economical, social, technological, legal and other factors which may be affecting sector skills and training offer. Encompassed with activities, milestones, outcomes and outputs, these activities will be developed during the course of the project:

  • Design and implementation of a Blueprint for the Cybersecurity industry
  • Develop a European Cybersecurity Skills Strategy
  • Develop a common methodology for the assessment of the current situation and to anticipate future needs, through identification of existing and emerging skills needs
  • Create a European Cybersecurity Skills Observatory integrated by specific actions, activities and tools that allow for anticipation and matching of skills supply and demands
  • Support the strategy and framework through the implementation of a digital on-line publicly accessible European Cybersecurity Skills Digital Observatory – CyberABILITY (for cybersecurity skills merging the market needs, the profiles, the competencies and the available training courses)
  • Create a Cybersecurity Skills Framework containing profiles for the needed cybersecurity profiles and their analysis.
  • Pilot a federated cyber range hosted by multiple project partners to support the goals of the project.
  • Create at least four (4) educational curricula and relevant skills certification schemes for profiles contained in the Cybersecurity Skills Framework
  • Promoting attractiveness of the sector and gender balance through specific actions to engage all relevant stakeholders
  • Develop actions for encouraging mobility through promoting the use of existing European tools (Erasmus+, EURES, EAfA etc.)
  • Create networks to improve skills intelligence and information mechanisms and strengthening exchange of knowledge and practice between the cybersecurity industry and the VET providers, adapting VET provision to the skills needs demanded by the sector

REWIRE will start by getting main market players involved taking up opportunities to make the best of their talents. They will constitute together with the partnership, the Sector Skills Alliance, the necessary driver to push a sustainable sectoral strategy and Blueprint implementation as mentioned above.

Project no.: 621701-EPP-1-2020-1-LT-EPPKA2-SA-B

Coordinator

  • Mykolas Romeris University – MRU (Lithuania)

Partners

  • Ekonominės Konsultacijos ir Tyrimai – EKT (Lithuania)
  • NRD CS (Lithuania)
  • Asociacija INFOBALT – INFOBALT (Lithuania)
  • Tuv Austria Cert – TUV Austria (Austria)
  • Apiroplus Solutions Ltd. – Apiroplus (Cyprus)
  • European University Cyprus – CERIDES (Cyprus)
  • Cyprus Certification Company – CCC (Cyprus)
  • Brno University Of Technology – BUT (Czech Republic)
  • Masaryk University – MU (Czech Republic)
  • Gt Cyber Technologies Oü (Estonia)
  • EfVET (Belgium)
  • EVTA (Belgium)
  • Télécom SudParis – TSP (France)
  • UL-France (France)
  • Technical University Of Crete – TUC (Greece)
  • Amc (Greece)
  • Research Innovation And Development Lab – ReadLab (Greece)
  • Hellenic Lloyd S Sa (Greece)
  • Budapest University Of Technology And Economics – BME (Hungary)
  • Tecnico Lisboa (Portugal)
  • Uni Telecom (Serbia)
  • Caixa Bank – Caixa (Spain)
  • Universitat Ramon Llull Fundacio – URL (Spain)
  • KTH Royal Institute Of Technology – KTH (Sweden)


Moterų ir mergaičių įgalinimas Mongolijoje siekiant karjeros STEM ir vystant skaitmeninį verslą

Tradiciškai moterys Mongolijoje užima svarbią vietą darbo srityje ir siekia išsilavinimo, tačiau stereotipų ir nepasitikėjimo savo jėgomis, taip pat investicijų į paslaugų sektorius stokos nulemtos tendencijos nėra palankios moterų lygiaverčiam dalyvavimui kuriant skaitmeninį verslą.
Nors dirbančių STEM sektoriuose moterų dalis nuo visų STEM dirbančiųjų Mongolijoje išlieka viena didžiausių pasaulyje, tačiau baigiančių STEM (Science, Technology, Engineering and  Maths) krypčių studijas moterų dalis sumažėjo nuo 49.5% (2000  m.) iki 34,1% (2018 m.) visų absolventų (šaltinis – Pasaulio  bankas, Databank-Gender statistics). Informacinių technologijų  ir telekomunikacijų (ITT) studijas renkasi nedaugelis – tik 1.4%  stojančiųjų į aukštąsias mokyklas moterų, kurios sudaro 55%  stojančiųjų, tuo tarpu jas pasirinkusių vyrų dalis ženkliai didesnė,  5.4%. Stojimo barjerų merginoms nėra (įstoti į IT studijas  pakanka aukštesnio matematikos egz. balo), tačiau egzistuoja  daug nepalankių stereotipų ir aplinkos faktorių, ribojančių  karjeros pasirinkimą šioje srityje po studijų.

Taip pat atskirų atvejų tyrimai rodo, jog nemaža dalis moterų ir  merginų, dirbančių technologijų sektoriuje, dirba  netechnologinėse, o administravimo, klientų aptarnavimo ir pan.  rolėse, pvz. 250 žmonių bendrovėje (viena didžiausių IT  bendrovių) dirba net 33% moterų, tačiau tik 10% dirbančių  moterų technologinėse pozicijose, kai tuo tarpu vyrų net 57%.  Tokiu būdu moterys akivaizdžiai susiduria su barjerais įgyjant  technologijų, ypač IT žinias ir išsilavinimą, bei pradedant verslą  ar tęsiant karjerą šioje srityje.

Projektas Moterų ir mergaičių skaitmeninių įgūdžių tobulinimas,  universalių kompetencijų įgijimas vis labiau skaitmeninamo  verslo srityje Mongolijoje siekia stiprinti moterų ir merginų  dalyvavimą technologijų versluose Mongolijoje. Veiklos  nukreiptos į dvi tikslines grupes ir kryptis su joms pritaikyta  programa ir turiniu, siekiant: 1)supažindinti vidurinių mokyklų  vyresnių klasių mokines su STEM, ypač IT karjeros galimybėmis  ir paskatinti šių studijų pasirinkimą, kas leistų padėti pagrindus  platesniam dalyvavimui šiame pasaulyje greitai augančiame  sektoriuje, ir 2) uteikti aukštojo mokslo studijas pasirinkusioms  merginoms ir moterims žinių bei praktinių įgūdžių realizuoti  savo idėjas per technologinę antreprenerystę, stiprinant jų  galimybes tapti savarankiškų skaitmeninių verslų kūrėjomis ir  užmegzti ryšius su Europos Sąjungos valstybių inovatyviais  skaitmeninių technologijų verslais, pirmiausia startuoliais ir jų  ugdymo ekosistemomis.


EU4Business: Connecting Companies

Lietuva užmezgė partnerystę su Ukraina dėl legalaus turinio skatinimo  kūrybinėse industrijose

Nors legalus intelektinis turinys šiuo metu tampa vis populiaresnis, skaičiuojama, kad vidutinis Lietuvos interneto naudotojas nelegalaus turinio pasiekia beveik 26 kartus per mėnesį, kai EU vidurkis – 9.7 per mėnesį vienam vartotojui. Dėl to turinio kūrėjams ir platintojams kasmet padaroma mažiausiai 15 milijonų eurų žala. Santykinai kalbant, piratavimo mastai Ukrainoje yra beveik dvigubai didesni. Intelektinės nuosavybės teisinė sistema Ukrainoje smarkiai atsiliko nuo spartaus technologinės pažangos augimo. Dėl to, kad Ukraina nesilaiko savo įstatymų modernizavimo ir veiksmingo atgrasančio poveikio, teisėtos rinkos negali vystytis, o šalis išlieka pagrindine nelegalaus platinimo į ES ir regionines rinkas eksportuotoja.

Atsižvelgiant į išreikštą Ukrainos susidomėjimą, Lietuva yra pasirengusi šioje srityje įsitraukti ir dirbti glaudžiau. Be plėtojamos verslo paramos organizacijų (BSO) partnerystės kovojant su nelegaliu audiovizualiniu turiniu skaitmeninėje erdvėje ir mažų vidutinių įmonių (MVĮ) verslo galimybių skatinimą išnaudojant savo potencialui, Lietuvos organizacijos ir partneriai tikisi sumažinti nelegalaus turinio srautus iš Ukrainos. Kadangi intelektinė nuosavybė yra verslo skatinama veikla, būtinas aktyvesnis BSO ir intelektinio turinio savininkų dalyvavimas. Tai ne tik atvers naujų verslo galimybių MVĮ audiovizualiniame sektoriuje šalyse, bet ir paskatins tinklų kūrimą bei padidins legalaus turinio paklausą tarptautiniu mastu.

Projekto trukmė: 2021 m. gruodžio 1 d. ir baigsis 2022 m. kovo 30 d.

Pagrindinės veiklos:

  • Dalijimasis žiniomis ir gerąja patirtimi iš Lietuvos BSO ir institucijų su Ukrainos BSO ir institucijomis apie teisinę sistemą ir institucinę/reguliacinę bazę/priemones kovoje su piratavimu ir autorių teisių apsaugos srityje.
  • Kovos su neteisėtu turiniu priemonių kūrimas, bendrai dalyvaujant atitinkamoms institucijoms ir BSO.
  • Žinių ir technologijų sprendimų, sinergijos su atitinkamomis institucijomis ir BSO perdavimas Ukrainos partneriams.
  • Įmonių supratimo gilinimas apie jų aktyvaus dalyvavimo svarbą skatinant legalų turinį ir jo produktus, kontaktų kūrimo ir moterų verslumo svarbą.
  • Verslo galimybių atvėrimas įmonėms ir BSO pristatant jas Lietuvos audiovizualiniam sektoriui ir atvirkščiai. Bendras dalyvavimas tarptautinėje prekybos mugėje, B2B susitikimuose.
  • Remti audiovizualinio sektoriaus atstovus kaimo vietovėse, suteikiant jiems pirmenybę renkantis tikslines MVĮ.
  • Visuomenės informuotumo apie nelegalaus turinio naudojimą didinimas ir audiovizualinio sektoriaus skatinimas: skatinant norą naudotis legaliais kūriniais, padedant šio sektoriaus MVĮ ir BSO per naujus rinkodaros planus, reklamines kampanijas ir mokymus bei kita susijusia veikla.

Projekto dalyvių atsiliepimus galima rasti čia.

Projekto organizatorius – INFOBALT. Tai didžiausia skaitmeninių technologijų sektoriaus (DigiTech) asociacija Baltijos šalyse, turinti galią politikos formavime, tinklų kūrime ir partnerystėje, kur siekiama sukurti geriausias sąlygas technologijų pritaikyme, rinkos plėtroje ir eksporte.

Projekto partneris – Ukrainian League of Industrialists and Entrepreneurs. Tai nevyriausybinė Ukrainos asociacija, vienijanti stambias, vidutines ir mažas įmones, tradicines pramonės šakas, inovatyvių sektorių eksportuotojus ir vidaus rinkos tiekėjus.


Dirbtinio intelekto įgūdžių įvaldymas ir realaus laiko ekonomikos kūrimas Palestinoje

Projekto tikslas – padėti studentams įgyti praktinių įgūdžių kuriant DI sprendimus, ir pagerinti įsidarbinamumą, perduoti naujas žinias ir pažangius darbo metodus rinkos žaidėjams, bei prisidėti prie ilgalaikio Palestinos ekonomikos iššūkių sprendimo taikant inovatyvias skaitmenines, duomenimis grindžiamas technologijas, investicijų pritraukimo, aukštesnės pridėtinės vertės ir naujų darbo vietų, bei horizontaliųjų ryšių tarp tikslinių grupių kūrimo.

Daugiau informacijos galima rasti čia.


Tvarumo ataskaitų teikimo įrankis (SusTool)

Projekto tikslas – sukurti skaitmeninę tvarumo ataskaitų teikimo priemonę, skirtą įmonėms, kad jos galėtų teikti ESG ataskaitas ir didinti informuotumą tvarumo tema.

Projektas tiesiogiai prisideda prie perėjimo link žaliosios ekonomikos ir padeda kurti aplinkai palankesnę ir darnesnę bei tvaresnę verslo aplinką.

Projekto santrauka

Iki 2025 m. Įmonių tvarumo atskaitomybės direktyva (angl. CSRD) turės būti įtraukta į visų ES valstybių narių nacionalinius teisės aktus. ES teisės aktuose reikalaujama, kad tam tikros įmonės ESG ataskaitų forma atskleistų informaciją apie tai, kaip jos veikia ir valdo aplinkosaugos, socialinius iššūkius.

Apimtis taikoma visoms didelėms bendrovėms, reguliuojamose rinkose listinguojamoms bendrovėms, įskaitant į biržos prekybos sąrašus įtrauktas MVĮ. Verta paminėti, kad tai turi įtakos visoms MVĮ, nes jos yra tiekimo grandinių dalis, kurių prašoma informacijos, tvarumo ataskaitos taip pat prašo investuotojai, bankai, galutiniai klientai ir t. t. – taigi paklausa yra labai didelė.

Šiuo metu įmonių teikiama ir skelbiama informacija apie tvarumą skiriasi. Dėl nepakankamai tikslių dabartinių reikalavimų ir direktyvų bei reglamentų sudėtingumo atsirado daug privačių ataskaitų teikimo standartų ir sistemų, kurias sunku suprasti, o užsakomosios paslaugos brangiai kainuoja.

Pagal projektą vykdomi 3 darbo srautai:

  1. Metodikos ir skaitmeninių priemonių kūrimas – tvarumo ataskaitų teikimo metodika kuriama pagal EFRAG standartą ir jo gaires. Taip pat konsultuojamasi su keliomis tarptautinėmis suinteresuotųjų šalių grupėmis, kad būtų galima nustatyti geriausią praktiką. Pagal metodiką sukurta skaitmeninė ataskaitų teikimo aplinka su nuorodomis, kokius duomenis pateikti, kad būtų galima užpildyti ESG ataskaitą ir gauti rekomendacijas dėl savo veiklos tvarumo srityse.
  2. Bandomasis įrankio naudojimas – bandomasis įrankio naudojimas padeda išbandyti įrankį tikslinėse grupėse ir nustatyti klaidas, kurias reikia ištaisyti. Bandomasis diegimas bus vykdomas bendradarbiaujant su IRT paslaugų sektoriaus įmonėmis.
  3. Rezultatų sklaida – siekiant pasiekti auditoriją, rengiami tiesioginiai susitikimai su tikslinėmis grupėmis, mokymai, seminarai ir kita „žalioji“ veikla.

Projektu siekiama suteikti aiškumo ESG ataskaitoms. Suteikus įmonėms priemonių ir žinių, jos įgalinamos priimti tvaresnius vykdomuosius sprendimus ir atnaujinti verslo modelius pagal ESG.

Šis #MadeWithInterreg projektas padeda pereiti prie ekologiško ir atsparaus Baltijos jūros regiono.  Projektu siekiama suteikti aiškumo ESG ataskaitoms. Suteikus įmonėms priemonių ir žinių, jos bus įgalintos priimti tvaresnius vykdomuosius sprendimus ir atnaujinti verslo modelius pagal ESG. Siekdamos tai įgyvendinti, kartu bendradarbiauja organizacijos iš šių šalių: Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos ir Lenkijos.

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia arba LinkedIn.


Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas (NR. 02-002-P-0001)

Projekto aprašymas:

Projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ bus įgyvendinamas trijose prioritetinėse misijų temose pagal sumanios specializacijos prioritetus:

  • „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ – įgyvendina Kauno technologijos universiteto konsorciumas;
  • „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ – įgyvendina Vilniaus Gedimino technikos universiteto konsorciumas;
  • „Inovacijos sveikatai“ – įgyvendina Vilniaus universiteto konsorciumas.

Misijomis skirtingose temose bus skatinami bendri mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai, plėtojamos bei komercinamos verslo bei mokslo idėjos steigiant startuolius / atžalines įmones, atliekami fundamentiniai ar ankstyvosios stadijos moksliniai tyrimai, užpildomos esamos paslaugų ir infrastruktūros spragos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštuosiuose technologinės parengties lygmenyse. Projekto įgyvendinimo metu bus sprendžiamas atžalinių įmonių / startuolių inkubatorių, prototipavimo erdvių, bandomųjų gamybos linijų trūkumo klausimas.

Projekte numatytos veiklos bus įgyvendintos iki 2026 m. balandžio mėnesio. Per šį laikotarpį bus įkurti 3 kompetencijų centrai (kiekvienoje temoje po vieną), įgyvendinti 23 MTEP projektai, sukurtas 41 prototipas bei 32 unikalūs produktai, pateikta 19 tarptautinių patentų paraiškų, paskelbtos 55 mokslinės publikacijos, įsteigtas 21 startuolis / atžalinės įmonės.

Projekto tikslai:
„Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ – didinti kibernetinį atsparumą ir mažinti privatumo pažeidimų bei asmens duomenų nutekėjimo rizikas, kas prisidės prie Lietuvos kibernetinio saugumo situacijos gerinimo bei užtikrins saugesnę bei įtraukesnę skaitmeninę visuomenę.

„Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ – gerinti aplinkos kokybę ir mažinti aplinkos oro taršą prisidedant prie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir skatinant tvarių sprendimų naudojimą statybos sektoriuje bei spartinant statybos rinkos transformaciją į tvarumą ir nulines atliekas.

„Inovacijos sveikatai“ – įsteigti genų transliacijos technologijų centrą.

Projekto veiklos:

  • Investicijos į kompetencijos centrus – 3 kompetencijų centrų įkūrimas (statyba ir MTEP įrangos įsigijimas);
  • Bendros misijų programos – 23 MTEP projektų įgyvendinimas;
  • Inovacijų paramos ir konsultacinės paslaugos.

Projekto vykdytojas:
VšĮ Inovacijų agentūra

Projekto partneriai:

  • Kauno technologijos universiteto konsorciumas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Asociacija Infobalt, UAB Devslate Group, UAB Novian pro, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras, UAB Transcendent Group Baltics, UAB Getweb, UAB Acrux cyber services, UAB NRD CS, Baltijos pažangių technologijų institutas).
  • Vilniaus Gedimino technikos universiteto konsorciumas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Kauno mokslo ir technologijų parkas, UAB SG dujos Auto, UAB Arginta, UAB 3D Creative, UAB Ekobazė, UAB Provectus Redivivus, AB Kelių priežiūra, UAB Soli Tek R&D, UAB Nanoversa).
  • Vilniaus universiteto konsorciumas (Vilniaus universitetas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, UAB Femtika, UAB Droplet Genomics, UAB Caszyme, UAB Biomapas, UAB Vugene).

Projekto vertė: 94,728 mln. Eur

Projekto įgyvendinimo laikotarpis: 2023-08-01 – 2026-04-30

Projekto finansavimas: 88,530 mln. Eur (finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis)


Mūsų misija — telkti ekspertinę bendruomenę, formuojančią IRT politiką, bei globaliai vystyti Lietuvos IRT sektorių.


© 2026 Infobalt. Visos teisės saugomos.

Privatumo politika